dūksavimas

dū́ksavimas sm. (1) → dūksauti: 1. Išgirdau sunkų dūksavimą I. Ilgai dar naktį girdėti buvo jos dūksavimas LzP. 2. Išgirdusi ano dūksavimą, išėjo ir klausė ano: „Ponaiti“, sako, „kas yra tamstai, kad taip dūksauji?“ BsPII8.